DUK

Užduokite klausimą

*Pažymėti laukai yra privalomi.

Užduoti klausimą
Rodyti pilną sąrašą Atkreipkite dėmesį! Jūs pasinaudojote įrašų filtru, todėl matote susiaurintą sąrašą.
  • Valstybinės pensijos ir kt. išmokos 5
    • 1.

      Kaip skiriamos valstybinės našlių ir našlaičių pensijos?

      Už mirusius pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėjus Lietuvos Respublikos piliečiams skiriama valstybinė našlių ir našlaičių pensija, jei pretendentai atitinka nustatytas sąlygas.
      Našlių pensijos skiriamos ir mokamos, jeigu turintys teisę ją gauti yra sukakę senatvės pensijos amžių arba pripažinti netekusiais 60 ir daugiau  darbingumo, taip pat negaunantiems socialinio draudimo našlių pensijų.


      Našliai įgyja teisę į našlių pensiją už mirusius pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinių pensijų gavėjus tuo atveju, jei iki sutuoktinio mirties sukako senatvės pensijos amžių ar buvo pripažinti neįgaliais iki sutuoktinio mirties, arba sukako tokį amžių ar pripažinti neįgaliais per 5 metus po sutuoktinio mirties. Našliai, neturėję su mirusiu sutuoktiniu vaikų, turi teisę gauti valstybinę našlių pensiją tik tuo atveju, jei nuo santuokos įregistravimo nustatyta tvarka iki sutuoktinio mirties dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai. Našlei ar našliui, gaunančiam valstybinę našlių pensiją, šios pensijos mokėjimas nutraukiamas dar kartą susituokus.

       
      Našlių pensijos dydis – 20 procentų mirusiam priklausiusios valstybinės pensijos dydžio.  Skiriama ir mokama arba valstybinė našlių pensija, arba socialinio draudimo našlių pensija.

      Valstybinės našlaičio pensijos skiriamos ir mokamos iki 18 metų, o jeigu našlaičiai pripažinti neįgaliaisiais iki 18 metų – iki gyvos galvos; vyresni kaip 18 metų – jeigu jie mokosi,  bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai. Našlaičių pensijos dydis – 30 procentų mirusiam priklausiusios valstybinės pensijos dydžio, jeigu yra vienas našlaitis. Jei tokią teisę turi daugiau našlaičių, kiekvienam skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip po 30 procentų ir ne daugiau kaip 80 procentų viso valstybinės pensijos dydžio.  Skiriama ir mokama arba valstybinė našlaičių pensija, arba socialinio draudimo našlaičių pensija. 
      Šias pensijas skiria: Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo  komisijos pirmininkas ar jo įgaliotas komisijos pirmininko  pavaduotojas. 

      Atnaujinta: 2019 01 09

    • 2.

      Kokios I ir II laipsnio vakstybinių pensijų skyrimo, mokėjimo sąlygos, koks pensijos dydis?

      Lietuvos Respublikos pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinės pensijos skiriamos Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie įgiję tam tikrą statusą: ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams savanoriams – pirmojo laipsnio; buvusiems aukščiausiems valstybės pareigūnams, ėjusiems  ne mažiau kaip 2 metus Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, Aukščiausiojo Teismo ar Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas, bei asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros meno premija – taip pat pirmojo laipsnio; labiausiai pasižymėjusiems neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos)  dalyviams – laisvės kovų dalyviams – pirmojo arba antrojo laipsnio;  motinoms (tėvams), išauginusiems iki 8 metų 5 ir daugiau vaikų,  garbės donorams – antrojo laipsnio valstybinės pensijos.

      Pirmojo laipsnio valstybines pensijas skiria Vyriausybė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimu, pritarus Komisijai (išskyrus karius savanorius, kurie Vyriausybei teikiami pagal Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro sąrašus). Antrojo laipsnio valstybines pensijas skiria Komisija. Šias pensijas moka ir mokėjimą administruoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus Ukmergės skyrius (Klaipėdos g. 9, Ukmergė, tel. 8 340  60412).

      Asmenims už nuopelnus – ypatingai nusipelniusiems valstybei kuriant bei plėtojant jos valstybingumą, ūkį, kultūrą, mokslą, meną ir sportą, ginant valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką, pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos nebeskiriamos nuo 2011-01-01, tačiau paskirtos 1995–2008 m. mokamos ir toliau. 

      Atnaujinta: 2019 01 09

    • 3.

      Kas gali pretenduoti į valstybinę I ar II laipsnio pensiją?

      Lietuvos Respublikos pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinės pensijos skiriamos Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie įgiję tam tikrą statusą: ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams savanoriams – pirmojo laipsnio; buvusiems aukščiausiems valstybės pareigūnams, ėjusiems  ne mažiau kaip 2 metus Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, Aukščiausiojo Teismo ar Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas, bei asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros meno premija – taip pat pirmojo laipsnio; labiausiai pasižymėjusiems neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos)  dalyviams – laisvės kovų dalyviams – pirmojo arba antrojo laipsnio;  motinoms, išauginusioms iki 8 metų bei gerai išauklėjusioms 5 ir daugiau vaikų,  garbės donorams – antrojo laipsnio valstybinės pensijos.

      Pirmojo laipsnio valstybines pensijas skiria Vyriausybė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimu, pritarus Komisijai (išskyrus karius savanorius, kurie Vyriausybei teikiami pagal Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro sąrašus). Antrojo laipsnio valstybines pensijas skiria Komisija. Šias pensijas moka ir mokėjimą administruoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus Ukmergės skyrius (Klaipėdos g. 9, Ukmergė, tel. (8 340)60412).

      Asmenims už nuopelnus - ypatingai nusipelniusiems valstybei kuriant bei plėtojant jos valstybingumą, ūkį, kultūrą, mokslą, meną ir sportą, ginant valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką, pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos nebeskiriamos nuo 2011-01-01, tačiau paskirtos 1995–2008 m. mokamos ir toliau.

      Atnaujinta: 2019 01 09

    • 4.

      Karo metais buvau perkeltas iš Lenkijos į Lietuvą. Ar turiu teisę į kokią nors išmoką?

      Asmenims, pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1941 m. sausio 10 d. susitarimą dėl gyventojų  mainų atkeltiems į Lietuvą, kuriems pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 1 punktą pripažįstamas nuo okupacijų nukentėjusio asmens – perkeltojo teisinis statusas, yra skiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos. Jos skiriamos asmenims, pripažintiems netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – I ar II grupės invalidais) arba sukakusiems senatvės pensijos amžių. Kitokios išmokos nenumatytos.

      Atnaujinta: 2019 01 09

    • 5.

      Kokių dokumentų reikia valstybinei pensijai gauti turint 5 vaikus?

      Valstybinių pensijų įstatymu nustatyta, kad antrojo laipsnio valstybinės pensijos  skiriamos motinoms (tėvams), išauginusiems iki 8 metų 5 ir daugiau vaikų.

      Daugiavaikiam tėvui antrojo laipsnio valstybinė pensija skiriama tik tuo atveju, kai nėra daugiavaikės motinos arba kai ji neatitinka sąlygų valstybinei pensijai skirti.

      Sprendimą dėl valstybinės pensijos priima Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

      Dėl šių pensijų skyrimo motinos (tėvai) su prašymais (prašyme turi būti nurodyta, ar asmeniui nėra paskirta iš mokama valstybinė pensija) turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją ir kartu pateikti šiuos dokumentus:

      1) asmens gyvenimo aprašymą, kuriame būtina nurodyti visų vaikų kontaktinius duomenis (gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas, darbovietė ar mokymosi įstaiga ir kt.);

      2) asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;

      3) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotą darbingumo lygio pažymą, jeigu motinai (tėvui) nėra sukakęs senatvės pensijos amžius;

      4) tais atvejais, kai daugiavaikių motinos arba tėvo bent vienam iš vaikų (įvaikių) yra ar buvo nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba) dėl to, kad vaikas (įvaikis) augo socialinės globos įstaigose dėl savo sveikatos būklės, reikalaujančios specialiosios specialistų priežiūros ir (ar) pagalbos, ar buvo įvaikintas daugiavaikio motinos arba tėvo sutuoktinio, ar vaikui (įvaikiui) laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba)  nustatyta dėl objektyvių aplinkybių (daugiavaikių motinos arba tėvo ligos ir pan.), – šias aplinkybes patvirtinantį dokumentą arba jo kopiją;

      5) vaikų (įvaikių) gimimo liudijimų ar kitų tėvystės (motinystės) ryšius patvirtinančių dokumentų kopijas ar šiuose dokumentuose nurodytų duomenų išrašus iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro;

      6) vaikų (įvaikių) mirties liudijimų ar kitų mirties faktą patvirtinančių dokumentų kopijas ar šiuose dokumentuose nurodytų duomenų išrašus iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro;

      7) dokumentų, patvirtinančių daugiavaikių motinos arba tėvo ir (ar) jos (jo) vaikų (įvaikių) pavardės keitimą, kopijas ar šiuose dokumentuose nurodytų duomenų išrašus iš Lietuvos Respublikos  gyventojų registro, jeigu vaikų gimimo dokumentuose nėra vaiko (įvaikio) ir daugiavaikių motinos arba tėvo asmens kodų.

      Dokumentus, nurodytus 3–7 punkte, pateikti reikia tik tuo atveju, jeigu minėtų duomenų nėra  atitinkamuose registruose ar informacinėse sistemose.

      Atnaujinta: 2019 01 09