DUK

Užduokite klausimą

*Pažymėti laukai yra privalomi.

Užduoti klausimą
Rodyti pilną sąrašą Atkreipkite dėmesį! Jūs pasinaudojote įrašų filtru, todėl matote susiaurintą sąrašą.
  • Parama būstui 10
    • 1.

      Kokią turi teisę į paramą būstui įsigyti šeimos, kuriose vienas iš vaikų (įvaikių) tėvų yra miręs?

      Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – Įstatymas) 13 straipsnyje numatyta: subsidija valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti teikiama šių kreditų gavėjams, jeigu jie gavo valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą, atitinka šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir jeigu jie yra šeima, kurioje vienas iš vaikų (įvaikių) tėvų yra miręs, - apmokama 10 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio būsto kredito likučio) sumos. Šiuo atveju,  jeigu naujai sukurtoje šeimoje vaikas, kurio tėvas yra miręs, nėra įvaikintas patėvio, o Įstatyme nėra nurodyta, kad  apmokama 10 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio būsto kredito likučio) sumos tik toms šeimoms, kuriose motina arba tėvas vieni augina vieną ar daugiau vaikų (įvaikių), tai, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad minėta šeima, jeigu ji atitinka visus įstatyme nurodytus reikalavimus,  gali pretenduoti į nurodytą subsidiją.

      Atkreipiame dėmesį, kad nustatant asmenų ir šeimų, gavusių lengvatinius kreditus pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą,  teisę į papildomas lengvatas, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 30 straipsnio nuostatomis https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/e944ee00600111e4bad5c03f56793630/mYcwnjxkkS.

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 2.

      Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jauna šeima – šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių yra ne vyresnis kaip 35 metų, taip pat šeima, kurioje motina arba tėvas vieni augina vieną ar daugiau vaikų (įvaikių) ir yra ne vyresni kaip 35 metų. Paaiškinkite, ar asmuo, sukakęs 35 metus yra asmuo ne vyresnis kaip 35 metų ar vyresnis kaip 35 metų ir kada asmenys nustoja teisės į 10 procentų dydžio subsidiją valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti kaip jaunos šeimos, auginančios vieną arba daugiau vaikų.

      Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimą, kuriame Teismas, tirdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) nuostatą „išlaikymą teismas priteisia <...>, kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų, kurios formuluotė yra analogiška įtvirtintai nuostatai Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje, pažymėjo, kad teismas privalo priteisti vaikui išlaikymą, kurį tėvai turi teikti, kol tas pilnametis asmuo mokysis atitinkamoje švietimo įstaigoje, bet ne ilgiau nei jam sukaks 24 metai, ministerija mano, kad asmenys, esantys 35 metų amžiaus, tačiau dar nesukakę 36 metų, laikytini asmenimis vyresniais kaip 35 metų ir neturi teisės į subsidiją valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti.

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 3.

      Gyvenu savivaldybės būste nuo 1996 metų ir noriu nusipirkti šį būstą, todėl noriu žinoti kaip bus įvertintos būsto remonto investicijos, kurias atlikau savo lėšomis, pastoviai remontuodamas būstą, taip pat pakeičiau bute duris, langus ir pan., pasakykite kas nustato būsto pardavimo kainą?

      Vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu gali būti parduodami tie savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne trumpiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas. Šie savivaldybės būstai, savivaldybės tarybai priėmus sprendimą jį parduoti, gali būti parduodami už rinkos kainą, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, o parduodamo savivaldybės būsto nuomininko investicijos turi būti vertinamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu. Parduodamo būsto vertę nustato turto vertinimo įstaiga, t.y. turto vertintojas, o galutinę būsto pardavimo kainą nustato savivaldybės taryba.

      Civilinio kodekso 6.492 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuomotojas (savivaldybė) savo lėšomis daro išnuomoto daikto kapitalinį remontą, o Civilinio kodekso 6.493 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuomininkas savo lėšomis privalo daryti einamąjį nuomojamo daikto remontą. Pažymėtina, kad, nuomotojui (savivaldybei) gavus nuomininko pranešimą dėl neatidėliotino kapitalinio remonto ir nepašalinus trūkumų, nuomininkas turi teisę pradėti būtinus daikto remonto darbus, kai tai būtina daiktui išsaugoti, apie tai pranešti nuomotojui (savivaldybei) ir vėliau pateikti atliktų darbų vertę patvirtinančius dokumentus bei pakeistas daikto dalis, o nuomotojas (savivaldybė) privalo įvertinti atlikto remonto investicijas.

      Pažymėtina, kad aukščiau minėtomis Civilinio kodekso nuostatomis turi būti vadovaujamasi tik tuo atveju, jeigu sutartis nenumato ko kita, t. y. Civilinis kodeksas numato galimybę sutartimi nustatyti kitokias nuomotojo ir nuomininko pareigas dėl remonto darbų atlikimo, nei yra Civiliniame kodekse. Tokiu atveju savivaldybės būsto nuomos sutartyse turi būti aptarti atvejai arba sudaryti papildomi nuomininko ir nuomotojo susitarimai, jeigu savivaldybės būsto remonto darbai bus atliekami kita tvarka, t. y. turi būti numatyta, kas ir kokius darbus atliks bei kaip už juos bus atsiskaitoma.

      Atkreipiame dėmesį, kad Civilinio kodekso 6.189 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalys gali nustatyti, kad sutartis taikoma iki jos sudarymo atsiradusiems jų santykiams, todėl, Ministerijos nuomone, nuomotojas (savivaldybė) ir nuomininkas, esant abiejų šalių sutikimui, turi teisę susitarti, kaip bus įvertinti nuomininko lėšomis atlikti būsto vertę pakeitę remonto darbai, kurie nebuvo aptarti būsto nuomos sutartyje ar papildomame nuomininko ir nuomotojo (savivaldybė) susitarime. Nuomotojui (savivaldybei) pripažinus nuomininko investicijas, turto vertintojas gali įvertinti tą dieną nuomininko įdėtas investicijas ir jas įtraukti į būsto vertę (jo kainą), tokiu atveju nuomininkui savivaldybės būsto pirkimo kaina sumažėtų.

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 4.

      Ar galiu nupirkti savivaldybės nuomojamą socialinį būstą?

      Vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, socialinis būstas neparduodamas.

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 5.

      Nuomoju socialinį būstą, tačiau mano deklaruotos pajamos viršijo Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatytus reikalavimus, kokios mano galimybės toliau gyventi šiame būste?

      Asmenims ir šeimoms, nuomojantiems būstą socialinio būsto nuomos sąlygomis, jeigu pasikeičia jų materialinė padėtis, t. y. jų deklaruotam turtui (įskaitant gautas pajamas) už kalendorinius metus daugiau kaip 25 procentų viršijus Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, savivaldybės taryba, asmens ar šeimos prašymu, gali priimti motyvuotą sprendimą (pvz. jeigu šeima su mažamečiais vaikais arba būstas yra miesto centre ir kt.) šį būstą nuomoti kaip savivaldybės būstą ir, vadovaujantis Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr.1487 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 472 „Dėl Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, taikyti savivaldybės būsto nuomos mokestį.

      Savivaldybės būsto nuomos sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Civiliniu kodeksu.

      Atnaujinta: 2019 03 01

    • 6.

      Esu socialinio būsto nuomininkas, bet mano deklaruotos pajamos per mėnesį yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dydį, ar savivaldybė gali mane atleisti nuo būsto nuomos mokesčio?

      Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės taryba savivaldybės biudžeto sąskaita turi teisę sumažinti socialinio būsto nuomos mokestį arba atleisti nuo šio mokesčio, jeigu asmens (šeimos atveju – visų šeimos narių) už kalendorinius metus deklaruotos pajamos, tenkančios vienam asmeniui (šeimos atveju – vienam šeimos nariui) per mėnesį, neviršija 1 valstybės remiamų pajamų dydžio (122 Eur).

      Atnaujinta: 2018 01 08

    • 7.

      Esame 3 asmenų šeima su mažamečiu vaiku ir nuo 2009 m. esame įrašyti į Vilniaus miesto savivaldybės asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą, kadangi dar ilgai reikės laukti socialinio būsto, tai norėtume išsinuomoti būstą, kad gauti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją, tačiau nerandame būsto, kad jį nuomotų su mažamečiu vaiku, o tuo labiau raštiškai pasirašant nuomos sutartį, ką patartumėte?

      Norėdami pasinaudoti parama gaunant būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją, Jūs, prieš išsinuomodami būstą, turite paaiškinti nuomotojui, kad norite gauti minėtą paramą ir prašyti nuomotojo pasirašyti nuomos sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamojo turto skelbimų internetinėse svetainėse yra daug pasiūlymų nuomoti būstą rinkos sąlygomis ir skelbiama, jog kai kuriuos būstus nuomotojai pageidauja išnuomoti ilgesniam laikotarpiui, pažymėtina, kad tokie būstai bus išnuomojami abiems šalims susitariant ir pasirašant sutartis raštu. Kadangi keičiasi būstus nuomojančių asmenų požiūris į nekilnojamąjį turtą ir nuomos sąlygas, atsiranda vis daugiau nuomotojų, norinčių sudaryti nuomos sutartis raštu, kurios abiems šalims suteikia garantijas apsaugoti jų teises ir užkerta kelią galimiems ginčams, kylantiems dėl būsto nuomos sąlygų, ministerijos nuomone, atsiranda reali galimybė rasti nuomotoją, sudarant nuomos sutartį raštu.

       

      Kartu atkreipiame dėmesį, kad dėl būsto išnuomojimo Jūs galite kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatomis, gali sudaryti fizinių ir juridinių asmenų, pageidaujančių asmenis ir šeimas nuomos pagrindais aprūpinti būstu, nuomojamų būstų sąrašą. Toks būstų sąrašas savivaldybės vykdomosios institucijos nustatyta tvarka turi būti skelbiamas savivaldybės interneto svetainėje.

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 8.

      Esu įrašyta į savivaldybės asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą, ar galiu gauti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją?

      Vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, asmenys ir šeimos, atitinkantys įstatymo nustatytus reikalavimus, įvertinus buvimo sąraše laikotarpį ir savivaldybės administracijai priėmus sprendimą dėl kompensacijos mokėjimo, turi teisę gauti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją, kuri teikiama asmenims ir šeimoms nuomojantiems fiziniams ar juridiniams asmenims (išskyrus savivaldybes) priklausantį tinkamą būstą. Tokia nuomos sutartis turi būti sudaryta ne trumpesniam kaip 1 metų laikotarpiui ir turi būti įregistruota Valstybės įmonės Registrų centre.

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 9.

      Laba diena, esame 2-jų asmenų šeima, neturime nuosavo būsto, norime pasiteirauti, kokia parama būstui įsigyti ar išsinuomoti galėtume pasinaudoti?

      Asmenys ir šeimos, kurie atitinka Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatytus reikalavimus ir be kita ko, kurių už kalendorinius metus deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) neviršija įstatyme nustatytų dydžių, gali pasinaudoti šiais apsirūpinimo būstu būdais:

      1. parama būstui išsinuomoti, t. y. socialinio būsto nuoma arba būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacija;
      2. parama būstui įsigyti, t. y. ši parama teikiama asmenims ir šeimoms, suteikiant valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir subsidiją valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti.

      Atnaujinta: 2017 11 16

    • 10.

      Koks įstatymas reglamentuoja paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti?

      Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas Nr. XII-1215.

      Atnaujinta: 2017 11 17