DUK

Užduokite klausimą

*Pažymėti laukai yra privalomi.

Užduoti klausimą
Rodyti pilną sąrašą Atkreipkite dėmesį! Jūs pasinaudojote įrašų filtru, todėl matote susiaurintą sąrašą.
  • Neįgaliųjų integracija 8
    • 1.

      Kur internete skelbiamas socialinių įmonių sąrašas?

      Socialinių įmonių sąrašą galite rasti Užimtumo tarnybos puslapyje.

      Kitą informaciją apie socialines įmones galite rasti mūsų interneto svetainėje.

       

      Atnaujinta: 2020 02 11

    • 2.

      Kur kreiptis dėl specialiųjų poreikių nustatymo pensininkui?

      Specialiuosius poreikius neatsižvelgiant į asmens amžių nustato nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba.

      Vadovaujantis Specialiojo nuolatinės slaugos, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašu, dėl specialiųjų poreikių nustatymo asmuo arba jo atstovas turi kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigos jį gydantį gydytoją ir pateikti laisvos formos prašymą dėl siuntimo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą specialiesiems poreikiams nustatyti.

      Gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad po taikyto gydymo ir (ar) medicininės reabilitacijos priemonių, išlieka ilgalaikių organizmo funkcijų sutrikimų, parengia ir įteikia asmeniui užpildytą siuntimą ir medicininių tyrimų išrašus, patvirtinančius ligos sunkumą ir diagnozę bei kitus dokumentus. Šiuos dokumentus asmuo turi pateikti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai, kuri ir priims sprendimą dėl specialiųjų poreikių nustatymo.
       
      Pažymime, kad specialiųjų poreikių lygį, kuris suteikia teisę naudotis neįgaliesiems taikomomis lengvatomis ir garantijomis, pensijos amžių sukakusiems asmenims, nustato bei neįgaliojo pažymėjimą išduoda Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba.
       

      Atnaujinta: 2020 02 11

    • 3.

      Kokia yra specialiųjų poreikių nustatymo tvarka?

      Specialieji nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikiai yra nustatomi neatsižvelgiant į asmens amžių, neįgalumo lygį ar darbingumo lygį.

      Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme yra nustatyta, kad specialieji nuolatinės slaugos poreikiai gali būti dviejų lygių:

      • pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis – nustatomas asmeniui, kuriam dėl pastovaus, negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, visiškai apribojanti jo savarankiškumą, galimybes orientuotis, judėti, ir kuriam reikalinga nuolatinė 8 valandų per parą ar ilgesnės trukmės slauga;
      • antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis – nustatomas asmeniui, kuriam dėl pastovaus, negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, žymiai apribojanti jo savarankiškumą, galimybes orientuotis, judėti, ir kuriam reikalinga nuolatinė 6–7 valandų per parą slauga.

      Specialieji nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiai gali būti dviejų lygių:

      • pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis – nustatomas asmeniui, kuriam dėl pastovaus, negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, iš dalies apribojanti jo savarankiškumą ir dalyvavimą visuomenės gyvenime, ir kuriam reikalinga nuolatinė 4–5 valandų per parą kitų asmenų teikiama pagalba;
      • antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis – nustatomas asmeniui, kuriam dėl pastovaus, negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, nežymiai apribojanti jo savarankiškumą ir dalyvavimą visuomenės gyvenime, ir kuriam reikalinga nuolatinė ne ilgesnė negu 3 valandų per parą kitų asmenų atliekama priežiūra (pagalba).

      Vadovaujantis Specialiojo nuolatinės slaugos, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašu, dėl specialiųjų poreikių nustatymo asmuo arba jo atstovas turi kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigos jį gydantį gydytoją ir pateikti laisvos formos prašymą dėl siuntimo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą specialiesiems poreikiams nustatyti.

      Gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad po taikyto gydymo ir (ar) medicininės reabilitacijos priemonių, išlieka ilgalaikių organizmo funkcijų sutrikimų, parengia ir įteikia asmeniui užpildytą siuntimą ir medicininių tyrimų išrašus, patvirtinančius ligos sunkumą ir diagnozę bei kitus dokumentus. 

      Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba gavusi asmens prašymą dėl specialiųjų poreikių nustatymo bei kitus reikalingus dokumentus specialiesiems poreikiams nustatyti, kurių galiojimo terminas yra 60 kalendorinių dienų, kompleksiškai įvertina asmenį gydančio gydytojo pateiktą informaciją apie jo sveikatos būklę, tai yra medicininius kriterijus, ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus, pildant Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti įvertinimo klausimyną ir priima sprendimą dėl specialiųjų poreikių nustatymo.

      Svarbu paminėti, kad vertinant specialiuos poreikius senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti įvertinimo klausimyną pildo savivaldybės, kurioje asmuo gyvena, administracijos paskirtas darbuotojas, arba savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas seniūnijos socialinis darbuotojas ar socialinių paslaugų įstaigos socialinis darbuotojas. Minėto klausimyno pagalba nustatoma, kokiose veiklose žmogui sunku veikti ir kokia pagalba jam padidintų bendravimo, savarankiškumo, žinių taikymo galimybes ir išduodama rekomendacija dėl pagalbos poreikio.

      Specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatomas kompleksiškai vertinant asmens sveikatos būklę: ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus.

      Atnaujinta: 2020 02 11

    • 4.

      Šeimos, auginančios neįgalų vaiką iki 18 metų, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, arba neįgalų vaiką, kuriam iki 2005 m. liepos 1 d. buvo pripažinta visiška negalia, vieną kartą per 6 metus turi teisę gauti lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją.  

      Dėl šios kompensacijos reikia kreiptis į „Sodrą“ ir jai pateikti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotą pažymą apie vaikui nustatytą specialųjį nuolatinės slaugos poreikį ir kitus reikalingus dokumentus.
       

      Atnaujinta: 2020 02 11

    • 5.

      Esu darbingo amžiaus neįgalusis. Pamečiau neįgaliojo pažymėjimą, kaip gauti dublikatą?

      Pametęs ar dėl kitų priežasčių praradęs neįgaliojo pažymėjimą, asmuo turi kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo teritorinį skyrių su prašymu išduoti dokumento dublikatą ir pateikti:

      • raštišką motyvuotą prašymą dėl dokumento dublikato išdavimo;
      • asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (Lietuvos Respublikos piliečio pasą ar pasą, ar asmens tapatybės kortelę arba leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje) arba įgalioto asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (Lietuvos Respublikos piliečio pasą ar pasą, ar asmens tapatybės kortelę arba leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje), išskyrus tuos atvejus, kai valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama tokios rūšies elektroninė paslauga ir dėl pažymėjimo keitimo kreipiamasi elektroniniu būdu. Asmuo, pateikdamas prašymą elektroniniu būdu, patvirtina savo tapatybę elektroniniu parašu arba kitu saugiu būdu (pvz. , per elektroninę bankininkystę);
      • asmens 3 x 4 cm  dydžio nuotrauką. 

      Prašymus siunčiant paštu, pateikiama teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija.
       

      Atnaujinta: 2020 02 11

    • 6.

      Kuo skiriasi ženklas „Neįgalusis“ ir neįgaliojo kortelė, kur juos gauti?

      Dėl asmenų, turinčių teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“, nustatymo tvarkos

      Atsižvelgus į Neįgaliųjų reikalų tarybos pateiktus siūlymus, buvo nuspręsta, kad teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ kelionės metu turi:

      1. fiziniai asmenys, kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius ir kuriems nustatytas 0-30 procentų darbingumo lygis arba didelių specialiųjų poreikių lygis, arba turi neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę;
      2. fiziniai asmenys, vežantys asmenis, kuriems yra nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis ar didelių specialiųjų poreikių lygis, ar sunkus neįgalumo lygis;

      Dokumentas, patvirtinantis teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“, yra neįgaliojo pažymėjimas, kurį privalu turėti kelionės metu. Šį ženklą galima įsigyti savo lėšomis prekybos vietose, juo turi būti pažymėtas automobilio priekis ir galas.
       
      Dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos
       
      Teisę gauti kortelę turi:

      1. darbingo amžiaus asmenys, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis;
      2. darbingo amžiaus asmenys, kuriems nustatytas 30 procentų darbingumo lygis ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius;
      3. senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus buvo nustatytas 30 procentų darbingumo lygis ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius;
      4. senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis;
      5. asmenys iki 18 metų, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis;
      6. asmenys, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis;
      7. asmenys, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis, specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius.

      Norintieji gauti kortelę Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos teritoriniam skyriui turi pateikti:

      • prašymą išduoti kortelę;
      • neįgaliojo pažymėjimą (tik pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis);
      • 3 x 4 cm dydžio nuotrauką (spalvotą arba nespalvotą);
      • specialiojo poreikio nustatymo pažymos kopiją, jeigu kreipiasi pensijos amžių sukakęs asmuo, kuriam specialieji poreikiai nustatyti iki 2010 m. liepos 1 d.

      Korteles išduoda ir keičia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos teritoriniai skyriai. Kortelę saugoti privalo pats asmuo. Mokestis už kortelių išdavimą ir keitimą neimamas. Juridiniams asmenims ši kortelė neišduodama.
       
      Kortelė galioja tiek, kiek trunka darbingumo lygio ar specialiųjų poreikių lygio nustatymo terminas.
       

      Atnaujinta: 2020 02 11

    • 7.

      Jei tėvai nesutinka su vaikui nustatytu neįgalumo lygio, ką jie turi daryti?

      Jei vaiko tėvai (įtėviai), globėjai, rūpintojai nesutinka su Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos teritorinio skyriaus priimtu sprendimu dėl neįgalumo lygio nustatymo, jį per 30 kalendorinių dienų nuo Neįgalumo lygio nustatymo pažymos įteikimo ar išsiuntimo dienos galima skųsti tarnybos direktoriui. 

      Jeigu asmens tėvai (įtėviai), globėjas, rūpintojas, pensiją ar išmoką mokanti institucija nesutinka su pakartotiniu neįgalumo lygio vertinimu ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos priimtu sprendimu, šis sprendimas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo raštiško tarnybos priimto sprendimo gavimo dienos gali būti skundžiamas Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Ginčų komisijos sprendimas gali būti skundžiamas teismui.
       

      Atnaujinta: 2020 02 11

    • 8.

      Kokią paramą gali gauti neįgalieji, studijuojantys aukštosiose mokyklose? Kur reikia kreiptis del stipendijos gavimo?

      Finansinės pagalbos priemonės skiriamos siekiant didinti studijų prieinamumą neįgaliems studentams, kuriems nustatytas 45 procentų ar mažesnis darbingumo lygis arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, jų specialiesiems poreikiams, susijusiems su studijomis, tenkinti ir (ar) studijų išlaidoms iš dalies kompensuoti.

      Finansinės pagalbos priemonės teikiamos Lietuvos piliečiams arba kitų valstybių piliečiams ir asmenims be pilietybės, deklaravusiems nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje arba įtrauktiems į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka ir atitinkantiems visas šias sąlygas:
      1. jiems nustatytas 45 procentų ar mažesnis darbingumo lygis arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis;
      2. po negalios nustatymo aukštojoje mokykloje studijuoja pirmą kartą, t. y. nebaigę atitinkamos pakopos studijų (išskyrus atvejį, kai neįgalus studentas, prieš tai nutraukęs studijas arba pašalintas iš aukštosios mokyklos, vėl pradeda studijuoti): 
      2.1. pagal pirmosios pakopos (siekia įgyti profesinio bakalauro arba bakalauro kvalifikacinį laipsnį) studijų programą arba pagal vientisųjų studijų programą; 
      2.2. pagal antrosios pakopos (magistrantūros) studijų programą;
      2.3. pagal profesinių studijų programą;
      2.4. pagal trečiosios pakopos (doktorantūros) studijų programą;
      2.5. pagal trumpųjų studijų programą.

      Neįgaliems studentams, atitinkantiems minėtus reikalavimus, teikiamos šios finansinės pagalbos priemonės:

      1. specialiesiems poreikiams tenkinti – 50 procentų socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio tikslinė išmoka kas mėnesį;
      2. studijų išlaidoms iš dalies kompensuoti – 3,2 bazinės socialinės išmokos dydžio tikslinė išmoka už kiekvieną semestrą įstojusiems į aukštąsias mokyklas ir studijuojantiems jose valstybės biudžeto lėšomis nefinansuojamose vietose.

      Finansinių pagalbos priemonių  teikimą koordinuoja Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (www.ndt.lt). 

      Taip pat šiems neįgaliems studentams iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų Europos Sąjungos struktūrinių fondų asignavimų kartą per mėnesį skiriama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio tikslinė išmoka studijų prieinamumui didinti, neatsižvelgiant į tai, ar neįgaliam studentui teikiamos finansinės pagalbos priemonės specialiesiems poreikiams tenkinti ar studijų išlaidoms iš dalies kompensuoti. 
       

      Atnaujinta: 2020 02 11