Darbo santykiai

 

Individualūs darbo santykiai

 

                  Darbo sutarties šalys, iki sudarydamos darbo sutartį, taip pat ir tada, kai darbo sutartis nesudaryta, turi laikytis lyčių lygybės, nediskriminavimo kitais pagrindais, sąžiningumo, sutarčiai sudaryti ir vykdyti reikalingos informacijos suteikimo ir konfidencialios informacijos išsaugojimo pareigų.

                  Draudžiama iš darbuotojo reikalauti informacijos, kuri nėra susijusi su jo sveikatos būkle, kvalifikacija ar kitomis aplinkybėmis, nesusijusiomis su tiesioginiu darbo funkcijos atlikimu.

Jeigu šios pareigos nevykdomos ar netinkamai vykdomos, kita darbo sutarties šalis įgyja teisę kreiptis į darbo ginčus nagrinėjantį organą ir reikalauti atlyginti padarytą žalą arba naudotis kitomis šio kodekso suteiktomis pažeistų teisių gynimo priemonėmis.

                    Tokių ikisutartinių santykių, Darbo kodeksas, kuris galiojo iki 2017 m. birželio 30 d. (toliau – 2002 m. DK), tarp būsimo darbdavio ir darbuotojo nereglamentavo.

                     Darbo kodekse įtvirtintos šios darbo sutarties rūšys: neterminuotos, terminuotos, laikinojo darbo, pameistrystės, projektinio darbo, darbo vietos dalijimosi; darbo keliems darbdaviams; sezoninio darbo. 2002 m. DK nenumatė pameistrystės, projektinio darbo, darbo vietos dalijimosi; darbo keliems darbdaviams darbo sutarčių.

 

  • Pameistrystėsdarbo sutartis sudaroma priimant į darbą asmenį, siekiantį darbo vietoje įgyti profesijai reikalingą kvalifikaciją ar kompetencijų pameistrystės mokymo organizavimo forma.
  • Projektinio darbo sutartis yra terminuota darbo sutartis, kuria darbuotojas įsipareigoja atlikti savo darbo funkciją konkrečiam projekto rezultatui pasiekti dirbdamas savo nustatytu darbo laiko režimu darbovietėje arba už darbovietės ribų,   o darbdavys įsipareigoja už tai sumokėti sulygtą atlyginimą.
  •  Darbo vietos dalijimosi sutartis, tai kai du darbuotojai gali susitarti su darbdaviu dėl   vienos darbo   vietos   dalijimosi, neviršydami vienam darbuotojui nustatytos maksimaliosios darbo laiko normos.
  •  Darbo keliems darbdaviams darbo sutartis - su darbuotoju sudaromoje darbo sutartyje vietoj vieno darbdavio gali būti nurodyti du ar daugiau darbdavių tai pačiai darbo funkcijai tlikti. Kiekvienas darbdavys, atsižvelgdamas į jiems   skirtą darbuotojo laiką, turi teisę darbuotojo atžvilgiu įgyvendinti darbdavio teises ir privalo vykdyti darbdavio pareigas, žtikrinti šio kodekso ir kitų darbo teisės normų taikymą.

 

                     Naujas terminuotų darbo sutarčių reglamentavimas: terminuotas darbo sutartis galima sudaryti ir esant nuolatinio pobūdžio darbui; maksimalus terminuotos sutarties terminas tai pačiai funkcijai vykdyti – 2 metai, skirtingoms funkcijoms vykdyti – 5 metai, išskyrus atvejus, jei darbuotojas priimamas į laikinai nesančio darbuotojo vietą. Terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbams negalės būti daugiau kaip 20 procentų nuo visų darbdavio darbo sutarčių skaičiaus.

                    2002 m. DK nebuvo galima sudaryti terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbui. Maksimalus terminuotos darbo sutarties terminas – 5 metai.

                    Įsigaliojus Darbo kodeksui netenka galios Lietuvos Respublikos įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymas. Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones teisiniai santykiai yra nustatyti Darbo kodekso II dalies VI skyriaus antrasis skirsnis (72-80 str.).

                    Įvedamas naujas atleidimo iš darbo pagrindas – darbdavio valia. Šis atleidimas galimas dėl kitų priežasčių, nei atleidimas darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės ir negalimas dėl diskriminacinių motyvų (t.y. dėl amžiaus, lyties, politinių pažiūrų, dalyvavimo byloje prieš darbdavį ir pan.). Darbuotojas įspėjamas prieš 3 darbo dienas ir jam sumokama ne mažesnė kaip 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

                    Trumpinami įspėjimo terminai atleidžiant iš darbo darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės: įspėjama prieš 2 savaites, jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau nei vienerius metus, prieš 1 mėnesį, jei buvo dirbta ilgiau kaip vienerius metus; šie terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki pensinio amžiaus liko mažiau kaip 5 metai ir trigubinami darbuotojams, auginantiems vaiką (įvaikį) iki keturiolikos metų ar neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat neįgaliesiems ir darbuotojams, kuriems iki pensinio amžiaus liko mažiau kaip dveji metai (2002 m. DK buvo nustatyti 2 mėn. ir 4 mėn. įspėjimo terminai).

                      Mažinamos išeitinės išmokos, atleidžiant iš darbo darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės: jei darbo santykiai truko trumpiau nei vienerius metus – pusės mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka; jei daugiau kaip vienerius metus – 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka; papildomai mokama išmoka iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo: 1, 2 ir 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio, atitinkamai už 5, 10 ir 20 metų nepertraukiamą darbo stažą toje darbovietėje.

        

Kolektyviniai darbo santykiai

Trišalis bendradarbiavimas

                          Darbo santykių sistemoje svarbų vaidmenį vaidina tiek individualūs, tiek kolektyviniai darbo santykiai. Nors Lietuvos Respublikoje daugiau paplitę dvišaliai (individualūs) darbo santykiai, tačiau vis labiau juntamas susidomėjimas kolektyviniais darbo santykiais. Ne mažas nuopelnas gali būti skiriamas ir Darbo kodekso nuostatoms, kurios tiesiogiai skatina socialinę partnerystę Lietuvoje. Socialinė partnerystė vystoma per socialinį dialogą, kuris gali būti suprantamas derybų ir konsultacijų procesas tarp svarbiausių socialinių partnerių – valstybinių, darbdavių ir profesinių sąjungų institucijų. Dialogas tarp Vyriausybės, darbdavių ir profesinių sąjungų organizacijų yra viena iš labiausiai paplitusių socialinio dialogo formų. Trišalis bendradarbiavimas remiasi derybomis, kurių metu šalys prisiima įsipareigojimus laikytis susitarimų arba veda konsultacijas su Vyriausybe. Trišalis bendradarbiavimas gali vykti nacionaliniu, šakiniu, teritoriniu lygmeniu. Pagrindinis dalyvavimo trišaliame bendradarbiavime tikslas yra keistis informacija, siekti interesų balanso, gauti pagrindinių socialinių partnerių pritarimą Vyriausybės politikai, formuoti socialinę – ekonominę politiką, kuri atspindėtų partnerių požiūrį ir interesus.

                           Lietuvos Respublikos trišalėje taryboje darbdaviams atstovaujančios Lietuvos pramonininkų konfederacija ir Lietuvos verslo darbdavių konfederacija bei darbuotojams atstovaujančios Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos profesinė sąjunga “Solidarumas” ir Lietuvos darbo federacija siekdamos darbdavių ir darbuotojų interesų pusiausvyros, palaikyti socialinę santarvę, skatinti ekonominę bei socialinę pažangą, mažinti socialinę atskirtį ir skurdą, tęsti ir tobulinti 2005 m. birželio 13 d. su Vyriausybe pasirašytą susitarimą dėl trišalio bendradarbiavimo pasirašė Darbdavių ir darbuotojų atstovų tarpusavio pripažinimo socialinėje partnerystėje deklaraciją, kuriai 2007 m. spalio 16 d. pritarė Lietuvos Respublikos trišalė taryba [1] . Šis reikšmingas socialinės partnerystės aktas parodo socialinių partnerių vieningumą ir norą siekti darbdavių ir darbuotojų interesų pusiausvyros bei palaikyti socialinę santarvę, norą atstovauti ir ginti darbuotojų profesines darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus.

                            Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus Darbo kodeksui, vadovaujantis Darbo kodekso 185 straipsniu nuo 2018 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos trišalė taryba (toliau – Trišalė taryba) sudaroma ketverių metų kadencijai iš 21 nario: nacionaliniu lygmeniu veikiančių septynių profesinių sąjungų deleguotų atstovų, septynių nacionaliniu lygmeniu veikiančių darbdavių organizacijų deleguotų atstovų ir septynių Lietuvos Respublikos Vyriausybės deleguotų atstovų. Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo atstovus į Trišalę tarybą deleguoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, o profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijos, pretenduojančios deleguoti savo atstovą į Trišalę tarybą, turi atitikti minėtame straipsnyje nustatytus kriterijus.

                            Šiuo metu Trišalėje taryboje nariais nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės pusės yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos (1 narys), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (2 nariai), Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (2 nariai) ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atstovai (2 nariai). Profesinių sąjungų organizacijas atstovauja Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (3 nariai), Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ (2 nariai) ir Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ (2 nariai) atstovai. Darbdavių organizacijų atstovai yra asociacija „Investorsʼ Forum“ (1 narys), Lietuvos darbdavių konfederacija (1 narys), Lietuvos pramonininkų konfederacija (2 nariai), Lietuvos verslo konfederacija (1 narys), Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija (1 narys) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (1 narys).

                             Nurodytos organizacijos taip pat yra delegavusios ir pakaitinius narius.

                             Šiuo metu prie Trišalės tarybos veikia 5 komitetai ir komisijos, kuriose dalyvauja ir nevyriausybinių organizacijų atstovai (Darbo santykių komisija; Darbo užmokesčio politikos komisija; Valstybės tarnautojų dvišalė komisija; Švietimo komitetas; Kultūros komitetas).  

                             Siekiant sutaupyti valstybės biudžeto lėšų bei išvengti tam tikrų dabartinio sekretoriato ir ministerijos funkcijų dubliavimo, nuo 2014 m. lapkričio 1 d. Trišalės tarybos sekretoriato funkcijas atlieka Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Trišalės tarybos koordinavimo skyrius.

 

 

Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos reglamentuojančios kolektyvinius darbo santykius

                    Kolektyvinės sutartys, jų registravimas

                      Vadovaujantis Darbo kodekso 195 str. 5 dalimi, galiojančios kolektyvinės sutartys privalo būti registruojamos ir viešai skelbiamos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.

                      Kolektyvinėms sutartims registruoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai tiesiogiai, faksu, per kurjerį, paštu arba elektroniniu paštu pateikiami šie dokumentai: paraiška įregistruoti kolektyvinę sutartį, nurodant profesinės sąjungos ar jos organizacijos ir darbdavio ar darbdavių organizacijos pavadinimą, buveinės adresą, telefono numerius, elektroninį paštą, kolektyvinės sutarties rūšį, jos galiojimo terminą, kada nustojo galioti prieš tai buvusi kolektyvinė sutartis; abiejų kolektyvinės sutarties šalių pasirašyta ir bent vienos kolektyvinės sutarties šalies patvirtinta kolektyvinės sutarties kopija arba kolektyvinė sutartis, jei ji pasirašyta elektroniniais parašais.

                        Socialinės apsaugos ir darbo ministerija registruoja kolektyvines sutartis Kolektyvinių sutarčių registre.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje www.socmin.lt ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo aukščiau nurodytų dokumentų pateikimo dienos paskelbiamos kolektyvinės sutartys bei šie duomenys: kolektyvinės sutarties registravimo Kolektyvinių sutarčių registre numeris;  profesinės sąjungos ar profesinių sąjungų organizacijos pavadinimas; darbdavio ar darbdavių organizacijos pavadinimas; registravimo kolektyvinių sutarčių registre data; kolektyvinių sutarčių registravimo panaikinimo data; kolektyvinės sutarties galiojimo terminas.

                       Kolektyvinės sutarties šalims padarius pakeitimus kolektyvinėje sutartyje, pakeistas jos tekstas pateikiamas registruoti Aprašo nustatyta tvarka.

                       Kolektyvinės sutarties registravimas panaikinamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, kai bent viena iš kolektyvinės sutarties šalių Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai tiesiogiai, faksu, per kurjerį, paštu arba elektroniniu paštu pateikia dokumentą, patvirtinantį, kad kolektyvinės sutarties galiojimas nutrauktas.

                       Panaikinus kolektyvinės sutarties registravimą, kolektyvinės sutarties duomenys bei kolektyvinė sutartis iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainės pašalinami.

 

                    Kolektyviniai darbo santykiai reglamentuojami perkėlus Europos Sąjungos direktyvas

                       Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, Lietuvoje įsisteigė dešimtis Europoje veikiančių tarptautinių korporacijų padalinių, o taip pat padaugėjo Lietuvos įmonių, turinčių padalinius užsienyje. Dėl to jau tenka susidurti su socialinės partnerystės forma – darbuotojų informavimu ir konsultavimu, kai darbdavys įmonės valdymo klausimais priima sprendimus ne vienasmeniškai, o dalyvaujant darbuotojų atstovams. Pastarieji turi gauti informaciją ir pareikšti savo nuomonę dėl svarbiausių su darbuotojų interesais susijusių įvykių ar sprendimų įmonėje (įmonių grupėje). Darbuotojų atstovų įtraukimas į sprendimų priėmimo procesą per informavimą ir konsultavimą daro šį procesą demokratiškesniu, skaidresniu, o sprendimus – labiau priimtinais ir efektyviais. Šiuo metu Lietuvoje priimti šie įstatymai įgyvendinantys Europos Sąjungos direktyvas bei reglamentuojantys darbuotojų dalyvavimą įmonių valdyme – tai Lietuvos Respublikos Europos darbo tarybų įstatymas, Lietuvos Respublikos įstatymas Dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus Europos bendrovėse, Lietuvos Respublikos įstatymas dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus Europos kooperatinėse bendrovėse, Lietuvos Respublikos įstatymas dėl darbuotojų dalyvavimo bendrovėje po vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi.

                      •Lietuvos Respublikos Europos darbo tarybų įstatymu į Lietuvos nacionalinę teisę buvo perkelta 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/38/EB dėl Europos darbo tarybos steigimo arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojų informavimo bei konsultavimo tvarkos nustatymo. Lietuvos Respublikos Europos darbo tarybų įstatymu į Lietuvos nacionalinę teisę buvo perkelta Europos Parlamento ir Tarybos 1994 m. liepos 22 d. direktyva (94/45/EB) dėl Europos darbų tarybos steigimo arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojų informavimo ir konsultavimo tvarkos nustatymo. Europos darbo taryba yra įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas keliose valstybėse veikiančios įmonės (įmonių grupės) darbuotojus atstovaujantis organas, per kurį įmonės (įmonių grupės) vadovybė informuoja darbuotojus ir konsultuojasi su jais dėl darbuotojams svarbių įmonės (įmonių grupės) valdymo klausimų. Europos darbo tarybos ir turi būti sudaromos, kad būtų užtikrintas veiksmingas ir savalaikis darbuotojų informavimas ir konsultavimasis su jais klausimais, kurie susiję su visa keliose Europos Sąjungos valstybėse narėse veikiančia įmone (įmonių grupe) arba bent su keliose valstybėse veikiančiais įmonės padaliniais (įmonių grupės įmonėmis).

                      •Įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos 2001 m. spalio 8 d. direktyvos papildančios Europos bendrovės įstatus dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus (2001/86/EB) reikalavimus buvo priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas Dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus Europos bendrovėse. Įstatymo tikslas – reglamentuoti darbuotojų dalyvavimą priimant sprendimus Europos bendrovėse, siekiama nustatyti specialias nuostatas, susijusias su darbuotojų dalyvavimu priimant sprendimus, kurios užtikrintų, kad prie Europos bendrovės steigimo prisidedančių bendrovių darbuotojai, įsteigus Europos bendrovę, ir toliau dalyvautų priimant sprendimus arba jų dalyvavimas nesumažėtų.

                       •Lietuvos Respublikos įstatymas Dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus Europos kooperatinėse bendrovėse parengtas įgyvendinant Tarybos 2003 m. liepos 22 d. direktyvos papildančios Europos kooperatinės bendrovės statutą dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus (2003/72/EB) reikalavimus. Įstatymo tikslas – reglamentuoti darbuotojų dalyvavimą priimant sprendimus Europos kooperatinėse bendrovėse. Projektu siekiama nustatyti specialias nuostatas, susijusias su darbuotojų dalyvavimu priimant sprendimus, kurios užtikrintų, kad prie Europos kooperatinės bendrovės steigimo prisidedančių juridinių, fizinių asmenų, jų padalinių darbuotojai, įsteigus Europos kooperatinę bendrovę, ir toliau dalyvautų priimant sprendimus arba jų dalyvavimas nesumažėtų.

                        •2005 m. spalio 26 d. buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/56/EB dėl ribotos atsakomybės bendrovių jungimųsi, peržengiančių vienos valstybės ribas (OL 2005 L 310, p.1) (toliau – Direktyva). Direktyvos 19 straipsnyje nustatyta, kad „valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 2007 m. gruodžio 15 d., įgyvendina šią direktyvą“. 2007 m. gruodžio 29 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi įstatymas (Žin., 2007, Nr. 140-5747). Direktyvos nuostatų visiškam įgyvendinimui buvo priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas dėl darbuotojų dalyvavimo bendrovėje po vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi. Šis įstatymas reguliuoja darbuotojų dalyvavimo prielaidas, darbuotojų dalyvavimo po vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi veiksiančioje bendrovėje įgyvendinimo tvarką, specialiojo derybų komiteto sudėtį ir sudarymą, derybų tvarką, susitarimo turinį, standartinių taisyklių, kurios taikomos dalyvavimo teisėms, taikymo sąlygas, darbuotojų atstovų skyrimo į bendrovės administravimo, priežiūros ar kitus organus tvarką, darbuotojų atstovų teises ir garantijas ir atsakomybę už įstatymo pažeidimus.

.

 

 

 

 

 

 

.

Paskutinė atnaujinimo data: 2019-01-09